Kodėl verta pajudėti gryname ore?

Kodėl verta pajudėti gryname ore?

Gamta — vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas.

J. V. Gėtė


Žinau, kartais ėjimas į lauką gali atrodyti kaip dar vienas punktelis „reikia daryti auginant vaikus“ sąraše. Pripažinsiu, nors ir žinau buvimo lauke ir gamtoje naudą, būna dienų, kai pasiutusiai tingiu kelti koją iš namų. Tais kartais sunku prisiminti, jog tiek mano, tiek vaikų emocinė būsena pasikeičia su pirmu gaivaus vėjo gūsiu. Na ir patūnom namie apsikrovusios knygomis ar karts nuo karto patikrindamos, kas šiandien vyksta Tigriuko Danieliaus kaimynystėje. Ir visai nesijaučiu dėl to kalta. Nes dienų, kai iškeliaujam laukan, yra gerokai daugiau nei tų „tingiųjų“.

Tad kokia to išlindimo laukan nauda?

Naujausi tyrimai atskleidžia vaikų (ir suaugusiųjų) laiko praleidimo lauke naudą – netgi būtinybę. Kai kurie teigia, kad tai gali būti bet kokia lauko aplinka. Kiti tvirtina, jog būtina „žalia“ aplinka, apsupta medžių ir lajos. Treti tyrimai parodo, jog tiesiog žalumos vaizdas gali būti naudingas psichinei sveikatai. Nepaisant šių niuansų, dauguma tyrėjų sutaria, kad vaikai, žaidžiantys lauke, yra protingesni, laimingesni, dėmesingesni ir rečiau kamuojami nerimo nei vaikai, daugiau laiko praleidžiantys uždarose patalpose. Ir nors kol kas nėra aišku, kaip tiksliai pagerėja nuotaika ir kognityvinės funkcijos, tačiau keletas gamtos naudų vaikų protui yra ištirta ir žinoma.

Gamta kelia pasitikėjimą savimi. Vaikų žaidimuose gamtoje yra gerokai mažiau struktūros, nei daugumoje žaidimų patalpose. Yra begalė būdų leisti laiką lauke: pradedant lakstymu kieme, baigiant pasivaikščiojimu parke, žygiu pažintiniu taku ar popiete prie ežero. Galimybė vaikui pasirinkti, ką jis veiks gamtoje suteikia jam galią kontroliuoti savo veiksmus.

Gamta skatina kūrybiškumą ir vaizduotę. Nestruktūruotas žaidimo gamtoje stilius leidžia vaikams prasmingai sąveikauti su aplinka. Jie gali laisviau mąstyti, patys kurti savo veiklą ir kūrybingai pažvelgti į pasaulį.

Gamta moko atsakomybės. Gyvi organizmai žūva, jeigu su jais elgiamasi neatsakingai ar netinkamai jais rūpinamasi. Patikint vaikui rūpestį gyvąja aplinka, jam suteikiama galimybė patirti, kas nutinka, kai pamiršti palaistyti augalą ar ištrauki gėlę su šaknimis.

Gamta stimuliuoja. Gamta gali atrodyti mažiau stimuliuojanti nei smurtinis vaizdo žaidimas, tačiau iš tikrųjų ji suaktyvina daugiau pojūčių – lauko aplinką gali pamatyti, girdėti, užuosti ir paliesti. Mokslininkai įspėja, jog jaunimui vis mažiau laiko praleidžiant natūralioje aplinkoje, jų jusliniai pojūčiai siaurėja, kas savo ruožtu sumažina žmogiškosios patirties turtingumą.

Gamta skatina mąstyti. Tyrėjų teigimų, gamta vaikams sukuria nepakartojamą nuostabos ir smalsumo jausmą, kurio negali suteikti jokia kita aplinka. Kasdien natūraliai namų kiemuose ir parkuose vykstantys reiškiniai skatina vaikus užduoti klausimus apie žemę ir ją supančią gyvybę.

Gamta mažina stresą ir nuovargį. Natūralioje aplinkoje lengva atsipalaiduoti, čia dėmesys nereikalauja pastangų ir tampa švelniu susižavėjimu, sukeliančiu malonumo, ramybės ir atgaivos jausmus.

Gamta ragina judėti. Vaikų fizinei ir psichinei sveikatai labai svarbus reguliarus fizinis aktyvumas. Maži vaikai, kuriems nesudaromos sąlygos aktyviai, laisvai, nevaržomai veiklai (bent valandą per dieną), yra nerimastingesni, uždaresni, labiau prislėgti. Fizinis aktyvumas mažina nerimą ir depresiją, teigiamai veikia protinę sveikatą, gerina pažintinius (kognityvinius) įgūdžius, didina koncentraciją (tai ypač naudinga vaikams turintiems ADHD (dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą), lemia geresnius akademinius rezultatus, skatina sveiką kaulų ir raumenų vystymąsi, mažina nutukimo tikimybę bei kitų ligų rizikos veiksnius. Gamtoje nėra sofos kur galėtum kiurksoti ištisą dieną. Čia natūraliai norisi judėti. Ir visai nebūtina prisijungti prie vietinės futbolo komandos ar važiuoti dviračiu per parką – paprasčiausias pasivaikščiojimas suaktyvina kraujotaką. Be to, vaikystėje išugdytus įpročius lengviau išsaugoti suaugus.


Trūksta idėjų, ką nuveikti lauke?

  • Suorganizuokite lobio paiešką.
  • Leiskitės į žygį.
  • Ieškokite mėgiamoje knygelėje pavaizduotų medžių, vabzdžių, gyvūnų, vabalų.
  • Prisirinkite medžiagų darbeliams ir meno kūriniams.
  • Sukonstruokite lesyklėlę, ėdžias ar lovelį gėlėms. Vaikai noriai keliaus pažiūrėti, kas lankosi / auga jų kūrinyje.
  • Pasodinkite sodą.
  • Eikite uogauti ar grybauti.
  • Sunku atsiplėšti nuo ekrano? Čiupkite įrenginį su fotokamera ir sukurkite nuotykių gamtoje vaizdo įrašą ar nuotraukų albumą.
  • Pradėkite kolekcionuoti akmenėlius, jūros stikliukus, gintariukus ar kriauklytes.
  • Paverskite pasivaikščiojimą žaidimu (Kiek skirtingų spalvų galime pastebėti / ant kiek kelmų galime užlipti / kiek sraigių surasti ar pan. per X minučių?)
  • Leiskite aitvarus.


Tad apsirūpinkite vandeniu bei užkandžiais, apsirenkite patogiais rūbais, apsiaukite nuotykiams pritaikytais batais ir – pirmyn į lauką.

Straipsnis parengtas remiantis informacija, pateikta https://childmind.org/, Comprehensive School Physical Activity Programs: A Guide for Schools. National Center for Chronic Disease Prevention and Health Promotion, 2013, R. Jusienė, R. Praninskienė, L. Petronytė, R. Breidokienė, I. Laurinaitytė, L. Rakickienė, V. Urbonas, E. Babkovskienė, L. Vitkė, „Fizinės ir psichikos sveikatos veiksniai ankstyvojoje vaikystėje: naudojimosi informacinėmis technologijomis vaidmuo“. „Visuomenės sveikata“ 2019 / 1(84), p. 56-67.